Man visada buvo svarbu krupščiai sudėlioti gyvenimo planus. Ir dabar daug planuoju – ką valgysiu, kur eisiu, ko sieksiu. Nemėgstu netikėtumų, jie mane išmuša iš vėžių. Todėl planavimo neišvengė ir toks nežemiškas dalykas kaip meilė. Nuo pat paauglystės žinojau, kad antroji pusė gyvenime atsiras tik tada, kai to panorėsiu.
Kai įsimylime, mes keičiamės. Moterys keičia šukuosenas, vyrai dažniau plauna automobilius arba perka naujus batus, apskritai tiek vieni, tiek kiti tiesiog pameta galvą ir elgiasi neįprastai. Tačiau įsimylėjus keičiasi ne tik mūsų elgesys, kinta net mūsų fiziologija.
Kai mergina patinka tiek, kad su ja smagu kartu žiūrėti filmus, kalbėtis, palydėti namo, tačiau ne tiek, kad pabučiuotum atsisveikindamas, žodžiu, kai ji yra verta tavo laiko, bet ne visos širdies, esate tik draugai. Ir nieko daugiau. Vienas kitą esate įsileidę į draugų zoną, tačiau tolimesnės durys laikomos užrakintos.
Jei tik kalbama apie meilę, dažnai išgirsi klausimą: kokia buvo tavo pirmoji meilė? Mano pirmoji meilė buvo paprasta ir graži ir ji gimė dar darželyje. Buvau įsimylėjęs geltonkasę mergaitę didelėmis akimis toje pačioje grupėje. Buvom vieninteliai du dėlionės žaidimo fanai. Galėdavom ištisas valandas taikyti smulkias detales vieną su kita kol sudėliodavome ištisą paveikslėlį.
Lenkų rašytojas taikliai pastebėjo, jog du tokie skirtingi jausmai dažnai keliauja greta. Belmonto apsiriko tik dėl vieno dalyko – tai būdinga ne tik moterims. Meilės ir neapykantos jausmų kokteilis dviejų žmonių draugystėje – tai universalus reiškinys, kurį pastebės kiekvienas, kuris stipriai pamilo kitą žmogų.