Agnės Kuzmickaitės ir Sauliaus Prūsaičio mintys apie meilę ir bendravimą poroje
Saulius apie pagarbą moterims
Už iskiepytą pagarbą moterims esu dėkingas tėvams: iki šiol neįsivaizuoju, kad moterys galėtų būti pikros, apgaudinėti ar meluoti. Jei moteris mane apgautų, net neistengčiau to suprasti. Yra buvę nelaimingų meilių. Bet vistiek esu įpratęs visą moterišką giminę traktuoti pagarbiai, o savo žmoną ir dukrą – ypač.
Agnė apie besąlygišką meilę
Galbūt tai ir yra vienas iš mūsų sąlyčio taškų, kad jis su manimi elgiasi kaip su ypatinga moterimi. Man patinka jausti, kad vyras mane myli besąlygiškai: tai tikra laimė, nes tiesiog neturėčiau laiko užsiimti kokiomis nors intrigėlėmis, žaidimais ir tikrinimais…Aš nesakau, kad ji negali baigtis. Bet kol tęsiasi, tol viskas gerai: širdį glosto jaumas, kad kitam žmogui esi vienintelis. O kai atsiranda kokių nors sąlygų, tai jau ženklas kad kažkas krypsta negera linkme.
Agnė apie pokyčius gyvenime
Aš esu už tai, kad reikia nebijoti keisti savo gyvenimo. Butina judėti į priekį-kitaip nieko nebus. Tas pats kūryboje: jei kokia idėja sklando galvoje, bet niekur neveda, niekas iš to negimsta-nebijok jos atsisakyti. Nereikia sau meluoti: jei jauti, kad kas nors negerai – kūryboje ar šeimoje, -reikia tai keisti.
Saulius apie rietieneas
Nėra viskas kaip pasakoje: atsibundi – viskas nuostabu, užmiegi – viskas puiku… Dar yra buitis, kuri gerokai aplaužo romantiką. Kartais tenka santykius lopyti, ardyti ir taisyti, nes vyrai su moterimis visada riejosi ir tiesi – nesirieja tik daržovės. Žiauriai pasipykstame. Būna, net einu į savo studiją nakvoti – ir ką?… Atmosfera namuose kartais taip įkaista, kad suvokiu: šį vakarą negalime būti kartu. Tuomet kiūtinu į savo rūsį ir pamiegu, o iš ryto galva būna šviesesnė. Tai normalu: abu esame kūrybingi, daug dirbantys žmonės, mums neišvengiamai reikia vienam nuo kito pailsėti. Laimei, to prireikia retai.
Agnė apie šeimos prasmę
Iš prigimties esu vienišė. Kuo namie mažiau žmonių, tuo man geriau, aš nieko prieš ir viena pabūti, todėl buvimas šeimoje man jau yra savotiškas kompromisas. Tačiau šeima viskam suteikia prasmę: su ja smagiau džiaugtis savo karjeros pasiekimais, sekmadienį eiti į teatrą, jaukiai vakarieniauti ar važiuoti prie jūros. Viską smagiau daryti su mylinčiais žmonėmis. Meno pasaulis nestabilus, o šeima sukuria stabilumo iliuziją. Mados keičiasi, užsakovai keičiasi, skoniai keičiasi – o namai išlieka tie patys.