Iliuzijos ir apsirikimai renkantys antra puse

Iliuzija Nr.1. Bendravimo poroje sėkmė priklauso nuo charakterių panašumo

Ši iliuzija paremta įsitikinimu, jog mylėti – tai turėti tuos pačius pomėgius ir tokią pat asmenybę. Iš esmės bijoma skirtumų, bijoma būti nesuprastam ir bijoma sunkumų stengiantis suprasti vienas kitą. Tokiu principų pasirinkus antrą pusę, buvimas kartu būtų slėptuvė, kur galima saugiai, lengvai ir patogiai bendrauti. Nors tai tik iliuzija, bet neveikiama nieko daugiau, tik stengiamasi susirasti į save panašų partnerį, kadangi bijoma tikrai bendrauti, bijoma diskutuoti, susidurti akis į akį, taigi bijoma mylėti.

Gera santuoka, priešingai, remiasi charakterių tarpusavio papildomumu. Gebėjimas priimti skirtumus yra jėgos, kultūringumo, ypač proto, rodiklis, tai galimybė atsiverti naujoms patirtims, naujoms bendravimo formoms, naujoms vertybėms, gyvenimui.

Iliuzija Nr.2. Manyti, kad kitas privalo suprasti viską

Sugebėjimas išklausyti, be abejo, santykiams yra lemiamas. Būtų baisu, jei jo nebūtų. Tačiau tikėtis, jog kitas tučtuojau supras ar intuityviai nujaus kiekvieną mūsų pojūtį, troškimą ar išraiškos niuansą, tai priklausyti iliuzijų pasauliui.

Iliuziška yra manyti, jog kitas gali atspėti aiškiai neišreikštas mūsų mintis. Ir ne tik. Laikui bėgant kiekvieno iš mūsų asmenybė keičiasi, yra pakoreguojama. Todėl tai, kas mums atrodė tinkama anksčiau, vėliau jau gali taip neatrodyti, ir atvirkščiai. Taigi negalime tikėtis, kad partneris visada vienodai mūsų klausysis.

Ypač neturime tikėtis, jog būsime suprasti, kai aiškiai ir išsamiai neišsakome, ko norime ar trokštame.

Iliuzija Nr.3. Noras susirasti idealų partnerį

Mes pažindinamės, ieškome tobulo partnerio kėsindamiesi į jo kaip žmogaus esmę. Kodėl? Todėl, kad tikimės susikurti ramų, giedrą, laimingą gyvenimą. Iš tikro ieškoma ne meilės, o globos, saugumo, patogumo, galimybės per kažką kitą realizuoti savo troškimus. Bet jei tikrai norime realizuoti kokius nors planus, troškimą, kodėl nepadaryti to pačiam?

Ieškodami idealo apleidžiame save patį ir savąją laimę kuriame už savo ribų. Net jeigu idealus partneris ir egzistuotų, ar jis galėtų mums duoti tai, ko norime?