Man visada buvo svarbu krupščiai sudėlioti gyvenimo planus. Ir dabar daug planuoju – ką valgysiu, kur eisiu, ko sieksiu. Nemėgstu netikėtumų, jie mane išmuša iš vėžių. Todėl planavimo neišvengė ir toks nežemiškas dalykas kaip meilė. Nuo pat paauglystės žinojau, kad antroji pusė gyvenime atsiras tik tada, kai to panorėsiu.
Jei tik kalbama apie meilę, dažnai išgirsi klausimą: kokia buvo tavo pirmoji meilė? Mano pirmoji meilė buvo paprasta ir graži ir ji gimė dar darželyje. Buvau įsimylėjęs geltonkasę mergaitę didelėmis akimis toje pačioje grupėje. Buvom vieninteliai du dėlionės žaidimo fanai. Galėdavom ištisas valandas taikyti smulkias detales vieną su kita kol sudėliodavome ištisą paveikslėlį.
Visada skeptiškai žiūrėjau į online pažintis. Kaip gali pamilti žmogų, kurio nematai, negali pačiupinėti? O vis dėlto kartą pamilau ir aš. Ir, negana to, pakliuvau į išties neįtikėtiną situaciją.
Atėjus pavasariui kiekvienas iš mūsų savyje pajuntam jėgą, kuri tarsi jūros potvynis pripildo mus įvairių jausmų, o pripildžiusi iškart kaip jūros atoslūgis juos atsiima atgal. Pavasarį mus kažkas kažkur stipriai traukia ir kartu stumia. Nežinai žmogus, į kurią pusę bėgti ir kokia veikla užsiimti. Nežinai, ką su savim daryti, kai širdis taip stipriai plaka tarsi norėdama ištrūkti iš krūtinės į ten, kur ją nežinoma jėga traukia.