Atsiprašymas – raktas į konflikto sprendimą
Niekada nemanyk, kad esi toks puikus ir svarbus, toks teisingas ir išdidus, jog negalėtum atsiklaupti prie kito kojų ant kelių ir nuolankiai, nuoširdžiai atsiprašyti. (Richelle E. Goodrich)
Bendrame dviejų žmonių gyvenime įvyksta mažesnių ar didesnių konfliktų, kuriuos vienaip ar kitaip mėginama išspręsti. Dažnai apakinti pykčio, neturėdami kantrybės mėginame nesutarimus užglaistyti, o nuoskaudas nutylėti, nes nežinome tinkamų priemonių atsiradusioms problemoms išspręsti. Jei atvertume akis ir apsidairytume aplink, visada pamatytume kažkur kampe tyliai tupintį „atsiprašau“, kuris yra geriausias raktas į taiką ir ramybę, jei tik juo tinkamai pasinaudojama.
„Atsiprašau“ – toks paprastas ir lengvai ištariamas žodis, kurį galime pasakyti šimtus kartų nepažįstamiems gatvėje, kai netyčia į juos atsitrenkiame ar norime užkalbinti. Tačiau dažnai taip sunku jį ištarti, kai įskaudiname patį artimiausią žmogų – savo antrąją pusę. Ištarti „atsiprašau“ visai nėra sunku. Sunku pripažinti sau, jog suklydome. Bijome atrodyti kitiems silpni ir neteisūs, todėl vietoj taikaus atsiprašymo tik dar labiau ginkluojamės, nors galėtume išspręsti konfliktą akimirksniu.
Šis stebuklingas žodis gali visai neturėti savo magiškų galių ar net priešingai – tapti dar gilesnio konflikto prežastim, jei bus ištartas nelaiku ir netinkamu tonu. Geriausia atsiprašyti tik tuomet, kai nurimsta emocijos, kai atsiprašoma tikrai nuoširdžiai. Piktai mestas „atsiprašau“ gali įskaudinti ir negrįžtamai pakenkti bendravimui.
Jeigu jūsų santykius užpuolė nesantaikos bacila, pasitelkite atsiprašymą ir padarykite tai ne tik dėl kito, bet ir dėl savęs. Atsiprašymas gali būti tik pirmas žingsnis konflikto sprendime, tačiau po nuoširdžiai ištarto „atsiprašau“ net saulė pradeda šviesti šviesiau. Mokslininkai pastebėjo, jog atsiprašymas sumažina žmogaus kraujo spaudimą, sulėtina širdies ritmą ir stabilizuoja kvėpavimą. Ir jis taip veikia tiek įskaudintą žmogų, tiek atsiprašiusįjį.
Atsiprašyti verta ne tik didelių nesutarimų metu. Atsiprašyti galima ir dėl smulkmenų. Taip parodome, jog vertiname kitą žmogų ir norime jam tik gero. „Atsiprašau, kad vakar buvau irzli, tiesiog nebuvo nuotaikos“, „atsiprašau, kad sudaužiau puodelį, žinau, kad buvo tavo mėgstamiausias“ – tokie ir panašūs atsiprašymai sveikatai nekenkia, yra malonūs ir suartina du žmones.
Kaip pasodinę sėklą į žemę pamatome daigą tik po kurio laiko, taip ir atsiprašymas savo vaisiais apdovanoja ne iš karto. Jeigu atsiprašėte, nespauskit mylimo žmogaus ir nereikalaukit momentiško atleidimo. Ir venkite lemtingos klaidos – nekaltinkite, jei jums neatleido. Atsiprašymas – puikus vaistas bet kokio konflikto metu, tačiau vaistams išgerti reikia vandens. Vanduo šiuo atveju yra laikas.