Žmogus – planavimo karalius. Jis linkęs gan pedantiškai suplanuoti savo dienos darbus, savaitės ar net visų metų užmojus. Planavimas padeda jaustis saugesniu, įneša šiek tiek tvarkos į gan chaotišką mūsų pasaulį. Ar pavyksta tuos planus įgyvendinti – tai jau kita tema. Planuoti dėl to nenustojama. Čia kyla klausimas, ar viską savo gyvenime galime suplanuoti? Pavyzdžiui, ar galim suplanuoti įsimylėjimą? Daugelis pasakytų, jog jausmų sferoje planai nėra reikalingi ir tikrai neveiksmingi. Tačiau, ar tikrai?

Vieni žmonės yra labiau linkę pasiduoti gyvenimo tėkmei, pasikliauti atsitiktinumu ir net sąmoningai tikisi iš gyvenimo netikėtumų, neplanuotų džiaugsmų. Tokie žmonės tikrai neplanuoja įsimylėjimo ir jiems net tokia mintis gali atrodyti juokinga. Jie įsimyli tada, kada įsimyli, ir nieko sudėtingo tame nemato. Tačiau yra žmonių, kurie negali leisti sau tokios prabangos kaip atsitiktinumas. Jie geriau jaučiasi, kuomet viskas yra tiksliai suplanuota ir surikiuota. Tokie žmonės, ir tokių tikrai nemažai, planuoja net tokius dalykus kaip antrosios pusės susiradimas. Žinoma, tai nėra toks absurdiškas planavimas, kaip kad: „šiandien 14:00 pietauju, 14:20 skaitau žurnalą, 14:30 įsimyliu“. Tai kiek abstraktesnis gyvenimo planas: pirmiausia baigsiu universitetą, tuomet susirasiu patinkantį darbą, tada galbūt galėčiau susirasti antrąją pusę. Įdomiausia tai, kad tokio plano laikytis nėra taip jau sudėtinga ir tokiu būdu žmonės sėkmimgai suplanuoja įsimylėjimą.

Kita „planotojų“ kategorija įsimylėjimą planuoja ne dėl to, jog manytų, kad jausmams reikalingas tinkamas laikas, bet dėl to, jog tiksliai žino, kokį žmogų nori matyti šalia savęs. Tad pajutę šiltus jausmus ne visai jų kriterijus atitinančiam žmogui, jie nepasiduoda jausmams ir ieško toliau. Juk tai yra apgalvotas, šaltas planavimas. Gan dažnai žmonės neleidžia sau įsimylėti, nes mano, jog kitas nebus geras tėvas, kad juodu nesugebės suderinti bendrų savo siekių, galiausiai, dėl to, jog visą gyvenimą svajojo draugauti su tamsiaplaukiu ar tamsiaplauke.

Vis dėlto, posakis, jog žmogus planuoja, o meilė juokiasi iš jo planų, yra teisingas. Kad ir kaip preciziškai suplanuosime ateitį, bet kada galime pakiūti į meilės pinkles ir pamiršti visus planus, apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis. Žinoma, jeigu užsibarikaduosite savo vienatvės bunkreyje ir net mažam flirto spindulėliui ar nekaltam prisipažinimui neleisite patekti į vidų, tuomet jūs visiškai apsisaugosite nuo įsimylėjimo. Juk neįmanoma įsimylėti, kai nėra ką įsimylėti. Tačiau jei paliksite savo plane bent vieną spragą ar bent vieną dieną pamiršite užsidėti apsauginius šarvus, tuomet meilė pasinaudos jūsų išsiblaškymu ir atneš jums neplanuotą laimę.